Prieš gerus 30 metų visi norėjo būti “gėlių vaikais”, o štai dvidešimtojo amžiaus pabaigoje kiekvienas save gerbiantis jaunuolis pabuvojo “reiveriu“. Laikai pasikeitė. Deja(?). „Gėlių vaikai“ prisimenami tik pagyvenusių senmergių sekmadieniniuose susirinkimuose, o ir reiveriu būti jau nebemadinga. Pats naujausias trendas, besitęsiantis paskutiniuosius keletą metų, ir dėl kurio iš proto kraustosi didžioji dalis žemės planetos gyvenojų, vadinasi going green. Jūsų elektroninio parašo apačioje nėra užrašo „Please consider the environment before printing this email“? Turiu blogų naujienų- smarkiai atsiliekate nuo laikmečio realijų :)
Prisipažinsiu, man irgi ramybės neduoda šie svarbūs klausimai: kaip išsaugoti Amazonės džiungles? Kaip sustabdyti Anykščių šilelio kirtimą? Jeigu blogą rašytų Green Peace organizacijos aktyvistas, neabejoju, jog gautumėte išsamią instrukciją, kaip nenutraukiamomis grandinėmis prisirakinus prie Stelmužės ąžuolo surengti mėnesio trukmės bado akciją, be maisto ir vandens. Deja, mes labiau koncentruojamės į internetą ir reklamą, todėl medžių gelbėjimo receptas šiek tiek paprastesnis. Primityvi įžvalga: reklamdaviams tereikia įvertinti skaitmeninės media teikiamus pranašumus ir mūsų planeta vėl sužaliuos, medžiai suvešės, o svarbiausia- reklamos biudžetai bus panaudojami žymiai efektyviau, bei racionaliau.
Na taip, esminė mintis kuriai pasakyti man prireikė net dviejų pastraipų įžangos, bei 167 beprasmių žodžių- interneto reklama savo galimybėmis, efektyvumu, bei efektingumu jau tikrai pralenkė spausdintinę žiniasklaidą, ir nugalėtojais tampa tie kurie sugeba tai išnaudoti. Keletas teiginį iliuostruojančių faktų:
1. Reklaminės žinios pateikimas. Spaudoje jūs galite nusipirkti pusė puslapio, visą puslapį, atvartą ar netgi ketvirtą viršelį. Jūsų vizualas gali būti spalvotas arba nelabai (taupant kaštus). Kas dar? Ghmzzz? Kalbant apie „standartus“ kaip ir viskas... O ką galima nuveikti internete? Naudojant papraščiausią banerio formatą galima reklaminę žinią perteikti dinaminiu besikeičiančiu vaizdu, galima pridėti garso efektus, galima integruoti video medžiagą, rinktis potencialių pirkėjų kontaktus ir t.t. Ar tai efektyvesnis reklaminės žinios skleidimo būdas, nei standartinis A5 dydžio maketas penktajame laikraščio puslapyje? Yra žmonių manančių, kad jojimas arkliu tebėra pati tobuliausia transporto priemonė norint nukeliauti iš taško A į tašką B, todėl ir retorinis klausimas, kurį uždaviau atsakymų gali susilaukti įvairių :)
2. Interaktyvumas. Šis terminas, kaip ir “going green” pastaruoju metu yra tapęs vienu iš labiausiai linksniuojamų(ypač reklamos bendruomenės tarpe). Spaudoje bandant “pasiimti” šiek tiek vartotojo dėmesio galima pasiūlyti spręsti kryžiažodį arba lankstyti lėktuvėlį. Virtualioj erdvėj interaktyvūs reklaminiai sprendimai pažengę tikrai toliau, nei septintos klasės moksleivių darbų ir darbelių pamokų užduotys. Kalbėkime ne žodžiais, o veiksmais! Keletas teisingų pavyzdžių:
http://www.bite.lt/atsipusk?dm=18.601090
http://www.paprasyk.lt
3. Efektyvumo matavimas. Internetas- puiki terpė norintiems tiksliai įsivertinti savo kampanijų pasiekiamumą, kontakto kaštus, vartotojo atlikto veiksmo kainą ir t.t. Visas reklaminių veiksmų stebėjimas vyksta esamuoju laiku (online), todėl bet kada galima stabdyti, keisti nepasiteisinusius veiksmus. Tuo tarpu spaudoje prognozuoti ir vertinti investicijų tikslingumą yra žymiai sudėtingiau. Keletą kartų per metus atliekamas Lietuvos leidinių populiarumo tyrimas aiškumo daug nesuteikia ir veikiau parodo tendencijas, nei pateikia tikslius reitingus. Tą patį galima pasakyti ir apie neaudituojamus leidinių tiražus, kurių patikimumas dažniausiai būna panašaus lygio, kaip kad ir būrimas iš kavos tirščių.
4. Reklamos kaštai (CPP, CPT). Šis labai svarbus klausimas sunkiai nupasakojamas keliais sakiniais (amžina dilema, kaip palyginti skirtingų medijų skirtingus formatus..), todėl jam artimiausiu metu paskirsime atskirą įrašą ir būtinai išsiaiškinsime kas yra kas. Tačiau tendencija, kad elektroninės žiniasklaidos veiklos kaštai daugeliu atvejų yra ženkliai mažesni nei tradicinių popierinių leidinių (nereikia nieko spausdinti, rūpintis platinimu, daug nemokamo turinio sukuria patys vartotojai), taip pat sufleruoja šios mikro dvikovos nugalėtoją.
5. Tikslingas reklamos transliavimas (targetinimas). Spaudoje renkantis leidinius tenka remtis TRP, affinity, kontekstu ir nuojauta. Tačiau tiksliai suplanuoti kur nutekės reklamos biudžeto pinigėliai tikrai neįmanoma. Taigi ką daryti jeigu švaistymui galimybių/noro neturite? Į pagalbą ateina bičiulis Internetas :) Virtualiojoj erdvėj reklamos transliavimą galima targetinti ne tik pagal demografinius požymius (amžius, lytis..), esant poreikiui galite rodyti reklamą mėlynakiams, turintiem dviratį,palaikantiems Kauno Žalgirį ir kątik paskaičiusiems straipsnį apie mėlynuosius banginius- galimybės tikrai plačios.
Sąrašėlį būtų galima tęsti ir tęsti, tačiau tendencijų, tai nepakeistų. O išvadas apie tai, kuris media kanalas naudingesnis medžiams ir reklaminių biudžetų panaudojimui reikėtų pasidaryti kiekvienam personaliai.
p.s. prieš spausdindami šį blogą gerai pagalvokite ar ne geriau medis kieme, nei popierius ant stalo :)
Komentarai
Komentuok