Prieš keletą mėnesių apžiūrinėdamas Kauno Žalgirio komandos šokėjas pastebėjau kaičiąją reklamą (angl. banner) su darbo skelbimu: „ieškome marketingo specialisto“. Mintyse palinkėjau būsimam darbuotojui sėkmės ir toliau tęsiau pramoginę apžvalgą.
Laikas jau baigia ištrinti iš atminties žavių komandos šokėjų siluetus, o skelbimą kažkaip vis prisimenu. Pagrindinis klausimas, kuris neduoda ramybės- ar pavyko jiems surasti ieškotąjį marketingistą? Ne, manęs tikrai nekamuoja graužatis dėl praleistos galimybės įsidarbinti stipriausiame Lietuvos krepšinio klube, kur kas rytą spausčiau ranką Eurelijui, o savaitgalio vakarais kartu su Mantu ir Jonu vyktume siaubti Kauno naktinių klubų.Būtų smagu. Bet tiek to.. :) Labiau ramybės neduoda klausimas ar tikrai krepšinio klubas turintis „legendinio“ statusą maksimaliai išnaudoja visas galimybes bandydamas išbristi iš krizės? Ar tikrai padaryta viskas, kad sukilus sentimentams bei patriotizmui lietuviai nuoširdžiai atvertų pinigines? Stebint gelbėjimosi akcijos eigą kyla minčių, kad nuveikti buvo galima ir šiek tiek daugiau..
Pastebimesni įgyvendinti veiksmai:
- Komandos palaikymo koncertas. Rezultatas- 1000 parduotų bilietų (turbūt nesenai Kaune koncertavęs Boris Moiseev surinko ne mažiau).
- Galimybė įsigyti palaikymo lakštus, siųsti SMS, pervedinėti pinigėlius į sąskaitą. www.zalgiris.lt svetainėje netgi galima stebėti online skaitliuką su didėjančia pinigų suma.
- TV, spaudoje, kituose media kanaluose karts nuo karto sušmėžuojantys klipai, maketai raginantys nepamiršti mylimos, daugybę metų gyvuojančiosios komandos.
Ir rezultatas, žinoma, yra. Tačiau prisiminus, kad kalbame ne apie Prienų Rūdupį, o apie daugkartinį Lietuvos čempioną, skaičiukų norėtųsi gražesnių.
Taigi ką vertėjo dar padaryti? Mano variantas:
1. Esamos situacijos paviešinimas. Gerbėjai aukoja pinigus, nes jie žino, kad komanda svirduliuoja ant bedugnės krašto, o vienu metu kraštas net buvo bepradedąs rimtai trupėti.. Tačiau ar aforizmais reikėtų kalbėti apie finansinę situaciją? Prieš apeliuojant į visuomenės gerą širdį būtinai reikėjo paviešinti faktus- kokios skolos, kiek reikia pinigų, kad klubas sugebėtų išgyventi iki sezono galo ir t.t. To nepadarius prarandama tikrai daug, nes dažnas susilaiko nuo piniginės „pakratymo“ vien dėl to, kad nežino kokį adresatą pasieks jo sunkiai uždirbtas ir su meile krepšiniui paaukotas pinigėlis.
2. Mokėjimas padėkoti. Lietuviams dažnai sudėtinga būna ištarti „ačiū“, o gaila, nes žodis tikrai stebuklingas :) Žalgiris taip pat galėtų labiau suasmeninti padėką komandą parėmusiems pieliečiams, kuriems kartais ir 200 Lt paaukoti mylimai komandai reiškia nemažą išbandymą šeimos mėnsiniam biudžetui. O kodėl gi negalėtų Kauno komandos vyrai ąžuolai kiekvienam net patį pigiausią paramos luitą nusipirkusiam fanui padėkoti asmeniškai? Tereikėtų vyrams paskirti vieną kitą valandą savo brangaus laiko ir apskambinti visus tikrus fanus, kurie nepalieka netgi skęstančio komandos laivo. Ir efektas tikrai būtų! Kiekvienas sulaukęs skambučio pasijustų tikrai pagerbtu ir tik baigęs pokalbį su garbinamu krepšinio meistru pultų raportuoti giminėms, kaimynams bei draugams apie įvykusį kontaktą. Ir žinia pasklistų.
Gautųsi netgi puikus virusinis audio klipukas. Pasvajokime: Jonas Mačiulis skambina padėkoti Ariogalos Vištininkystės kooperatyvo ūkvedžiui Petrui už įsigytą 300Lt vertės sertifikatą. Pastarasis netekęs amo puola kviesti Joną atvykti aplankyti jo ūkio, žada supažindinti su savo vienturte dukra Onute, giriasi, kad savo aktyviausią vištidės gaidį yra pavadinęs „Tritaškiu“.... Galėtų būti ir pokalbio video pratęsimas- Jonas atvyksta į ūkio apžiūrą, svečio garbei paskerdžiamas Tritaškis, Onutė meiliai šypsosi, o susirinkę kooperatyvo drabuotojai nuoširdžiai it koks Marijonas užtraukia „Tris milijonus“.
3. Žiniasklaidos palankumo išnaudojimas. Didžioji dalis media kanalų mielai suteiktų Žalgiriui reklaminius plotus (sekundes, centimetrus, pikselius) visiškai nemokamai (atsisakytų nebent žiniasklaidos grupė, kuri pabunda anksčiau už mus :). Tad paramos akcijos reklaminė kampanija neišleidus nė cento galėtų būti ne menkesnė už tą, kurią buvo susiorganizavęs Rolandas 2003 m. kandidatuodamas į prezidentus. Gal tik malūnsparnio nebūtų... Bet Kauno komanda tikrai galėtų išnaudoti kitą technikos stebuklą- internetą. Šiuo metu virtualioji erdvė atrodo ypač apleista bei pamiršta ir, gerbiamieji, mano kuklia, visiškai nesvarbia nuomone- šis apsileidimas yra labai didelė klaida. Žmonės internete aktyviai linkę įsitraukti į visokias gerumo akcijas (kiek kartų esatę gavę virusinius el. laiškus su kvietimais kažkam pagelbėti?). Todėl protingai panaudojus socialinius tinklus, krepšinio naujienų ir įprastus portalus būtų galima pasiekti tikrai šaunių rezultatų.
Vien Klase.lt svetainėje Kauno Žalgirio fanų klube yra užsiregistravę ~1000 lankytojų. Jeigu Lietuvos krepšinio stabas Sabonis nepasididžiuotų, prisijungtų prie šio klubo, parašytų vieną kitą žinutę, nuoširdžiai diskusijų forume paaiškintų koks reikalingas šiuo metu yra kiekvienas finansinis įnašas- aptingę fanai, kurie vis dar neprisiruošė paaukoti mylimai komandai gautų labai vertingą „spyrį į užpakalį“. Ant paaukojusių Žalgiriui lankytojų anketų galėtų atsirasti spec. logotipas, visi lankytojo draugai sekantys jo veiksmus būtų informuoti apie kilnų bičiulio poelgį ir žinia sklistų. Lietuviai mėgsta varžytis (mašinos, namai, raumenys, krūtinės..), kodėl gi jų neparaginus konkuruoti dėl kuo didesnės piniginės perlaidos nacionalinės svarbos krepšinio klubui?
4. Tikslinga informacijos apie paramą sklaida. Vertėtų pasistengti, kad pasiūlymas paremti krepšinio komandą žmones pasiektų tuomet, kai jie yra labai arti paramos veiksmo. Keltas pvz.:
- Jeigu yra galimybė siųsti SMS ir paaukoti 5lt, tai labai tikslingas sprendimas būtų SMS išsiuntimas informuojant žmones apie tokia galimybę (Bitė berods yra Žalgirio rėmėjas, tai kokios problemos?? :). Šmėžuoti WAP svetainėse taip pat būtų naudinga.
- Jeigu yra galimybė pervesti pinigus į komandos sąskaitą, tai informacijos sklaidai idealiai tiktų reklaminiai skydeliai elektroninės bankininkystės svetainėse, lankstinukai bankų skyriuose.
- Jeigu yra galimybė deklaruojant pajamas atiduoti komandai 2% soc. įmokų, tai kodėl nepabandžius susitarti su VMI? Žinoma, tartis su valstybinėmis įstaigomis sudėtingas reikalas, bet čia juk Žalgiris!
5. Tai pat komandai būtų naudinga pasisamdyti keletą motyvuotų pardavimo vadybininkų, kurie užsiimtų visų Lietuvos verslo subjektų „apskambinimu“. Talentingi žmonės sugeba parduoti netgi sijonus vyrams, todėl surasti pirkėjus, kurie įsigytų Žalgirio rėmimo lakštus turėtų būti paprastesnis uždavinys.
Ta viltinga gaida patarimų skrynelę ir uždarykime :) Žalgiriui linkime tvirtybės, ilgų gyvavimo metų ir sėkmės talentingų darbuotojų paieškose.
Komentuok