Balsas.lt pastaruoju metu susilaukė itin daug kolegų žiniasklaidininkų dėmesio ir daug portalų sau palankiu kampu citavo šį Verslo žiniose publikuotą straipsnį, stengdamiesi pabrėžti, jog įspūdingas Balsas.lt augimas pastaraisiais metais (+94% lyginant su 2008 m. gruodžiu) buvo ne nuoseklaus darbo, o mistiškų technologijų rezultatas. Kad neliktų pagrindo jokiems spėliojimams, mistifikacijoms ir nepagrįstoms kalboms apie Balsas.lt lankytojų imitavimą, pranešame, jog praėjusios savaitės pradžioje visi tušti bei pilni Balse atliktų paieškų puslapiai mūsų iniciatyva buvo pašalinti iš Google paieškos sistemos (tuo galite įsitiknti čia). Kadangi jie buvo tik papildomas funkcionalumas lankytojui ir žurnalistams, natūralu, kad juos pašalinus praėjusią savaitę Balsas.lt lankomumas vis tiek kilo (tuo tarpu kai kurių Balsas.lt kaltinusių portalų tendencijos kitokios) ir, pažadame, jog kils toliau.

Nereikia daug artimetikos žinių, kad suskaičiuotum, jog vos daugiau negu 1000 atsitiktinių lankytojų per mėnesį, iš kurių tik 23% nepersidengė su atėjusiais iš kitų lankytojų šaltiniais (šį faktas irgi buvo žinomas Verslo žinių žurnalistei, bet turbūt straipsnyje jį paminėti buvo nepalanku) tesudaro 0,04 proc. viso Balsas.lt unikalių lankytojų skaičiaus. Tad straipsnyje esantis 15min.lt direktoriaus Tomo Balžeko komentaras, jog iškraipome interneto reklamos rinką skamba labiau kaip savireklaminės frazės negu kaip logiški argumentai. Šiuo metu tariamės su teisininkais ir kitą savaitę galutinai nuspręsime, ar pareikšti p. Balžekui teisinį ieškinį dėl šmeižto, esančio šioje jo citatoje: „Jie giriasi, kad patenka į penketuką pagal lankomumą, tačiau pamiršta paminėti, kad žmonės ten neleidžia laiko. Vadinasi, didelė tikimybė, kad nemato ir reklamos“. T. Balžekas pamiršo paminėti, kad viename portalo Balsas.lt puslapyje lankytojas praleidžia panašiai laiko, kaip ir kituose Lietuvos naujienų portaluose, tad pamatyti reklamą jis turi praktiškai tiek pat šansų tiek VZ.lt, tiek Balsas.lt, tiek Lrytas.lt, tiek Delfi.lt, tiek 15min.lt ir k.t. Pakartosiu mano kolegos Elvijaus ankstesniame įraše publikuotą lentelę (duomenys iš Gemius Audience lapkričio mėn. tyrimo):

Asmeniškai tikimės, kad "Verslo žinių" redaktoriai ateityje prieš rašydami straipsnį atliks nuodugnesnę situacijos analizę, mažiau pasikliaus skambiomis suinteresuotų pusių frazėmis, o labiau - sveika logika ir paprasčiausia matematika.

Konkurentams linkime mažiau kalbų, daugiau darbų. Tada rezulatatai, o ne skambios antraštės kalbės už save.

Ekonominė situacija smarkiai pakeitė daugelio reklamos rinkos dalyvių veiklą ir konkurentinę praktiką. Įmonės aktyviau konkuruoja dėl potencialių klientų ir, deja, dažniau negu anksčiau pasirenka ne visai etiškus konkurencijos būdus, pasinaudodamos klientų nežinojimu, manipuliuodamos skaičiais ar skleisdamos tendencingą klaidinančią informaciją apie konkurentus. Tokie veiksmai ypač suaktyvėja metų pradžioje, kai reklamos užsakovai planuojasi metinius biudžetus. '

Nors interneto reklamos rinka ekonominių pokyčių paliesta mažiau negu daugelis tradicinių reklamos formų, žaidimų informacija ir skaičiais daugėja ir čia. Pastaruoju metu kai kurie interneto reklamos pardavėjai, negalėdami pasigirti dideliu auditorijos pasiekiamumu, ėmė aktyviai platinti gandus apie konkurentus bei akcentuoti kitus rodiklius, pateikdami juos kaip priežastį, kodėl pas juos pirkti reklamą efektyviausią, nors elementariai matematiškai suskaičiavus logikos tuose rodikliuose mažai.

Vienas iš šių rodiklių - bendras interneto svetainėje praleidžiamas laikas. Jį pastaruoju metu labai pabrėžia keli dideli Lietuvos interneto rinkos žaidėjai. Tuo tarpu praktika rodo, jog lankytojo portale bendrai praleidžiamas laikas neturi beveik jokios reikšmės reklamos efektyvumui. Lietuvoje reklama internete dažniausia perkama mokant fiksuotą sumą už tam tikrą reklamos parodymų skaičių (pvz. 5 LT už 1000 reklamos parodymų). Taigi svarbu ne bendras per mėnesį lankytojo praleidžiamas laikas portale (jis yra tiesiog atvertimų skaičius kart viename atvertime praleidžiamas laikas), o lankytojo praleidžiamas laikas viename puslapio atvertime, t.y. kada ir parodoma reklama.

Pavyzdžiui, lietuviškuose naujienų portaluose lankytojas vienam atverčiamam portalo puslapiui, t.y. vietai, kurioje rodoma reklama, skiria apie pusantros minutės. Didelio skirtumo pagal šį atvertime praleidžiamo laiko rodiklį tarp lietuviškų naujienų portalų nėra, nes jie visi publikuoja panašaus pobūdžio ir apimties turinį.

 * parengta pagal Gemius Audience tyrimo lapkričio mėnesio duomenis

Ženkliai didesnis negu rinkos vidurkis vieno lankytojo viename naujienų portalo atvertime praleidžiamas laikas dažniausiai susijęs ne su turinio, o su to portalo struktūra: pavyzdžiui, po kiekvienu straipsniu iš naujo atkartojamas visas portalo turinys. Bet dėl to ženkliai mažėja ir tokių reklamų efektyvumas, nes reklamos užkraunamos apačioje kartu su turiniu ir portalo reklamos sistema joms automatiškai prisiskaičiuoja atvertimą, nors dažnai šios reklamos net fiziškai nepatenka į skaitytojo akiratį. Todėl pačios efektyviausios reklamos naujienų portaluose yra esančios tame plote, kurį vartotojas pamato savo monitoriuje iškart vos tik užkrovęs puslapį ir dar nepaslinkęs jo žemyn, arba esančios arti skaitomo straipsnio, nes lankytojai į naujienų portalus juk ateina dėl straipsnių, o ne dėl reklamų.

Taigi efektyviausios internetinės kampanijos yra tos, kurias planuojant kreipiamas dėmesys į visus pagrindinius interneto reklamos planavimo rodiklius, o ne liguistai pasitikima tik tam tikram portalui naudingais rodikliais. Yra pasauliniai standartai, tad nereikėtų išradinėti lietuviško dviračio - kampanijų rezultatai, o ne kalbos, rodo pasirinkto tiek media kanalo, tiek interneto portalo efektyvumą.

Neseniai atlikau savotišką rinkos tyrimą. Norėjau savo kailiu įsitikinti ar veikia skelbimų portalas.

Turėjau gražių ir gerų mūsų paūgėjusio kūdikio daiktų, kurie kaip visi žinome, atėjus laikui patampa nebereikalingi ir dažniausiai jauni tėvai juos parduoda. Įdėjau ir aš du skelbimus pabandymui į skelbimų portalą skelbimai.lt (patogu, nes reikia tik prisijungti prie Epaso sistemos, o tada jau lieka tik parašyti skelbimo tekstą). Vienas skelbimas buvo apie firminį brangų vaikišką vežimėlį, kitas – apie radio ryšio priemonę, taip pat skirtą kūdikių priežiūrai.

Pirmasis skelbimas buvo tikrasis rinkos tyrimas, nes įdėjau jį ir pamiršau, o ir daiktas dar šiek tiek mums buvo reikalingas - tiesiog norėjau pabandyti. Labai nustebau, kai nepraėjus nei kelioms dienoms, sulaukiau skambučių ir skubiai pardaviau vežimuką labai šauniai šeimai. Dar net nelabai buvome spėję pasiruošti skirtis su juo :) Radio ryšio priemonės pardavimas buvo taip pat labai greitas ir sėkmingas. O ir nupirktas jis buvo net ne kūdikiui prižiūrėti, o pagyvenusiai močiutei slaugyti.

eigu taip veikia paprastas skelbimas, kokį stiprų poveikį tada daro reklama!

Ar įsivaizduojate internetą be google paieškos sistemos? :)

Aš irgi ne! Bet interneto kūrėjai iš viso pasaulio stengiasi užkariauti pasaulį (o kas nenorėtų) ir kuria ypatingas paieškos sistemas, kurios turėtų pakeisti Google.

Visai nesenai startavo wolfram alpha, kuri man panaši į google ir wikipedijos mišinį. Gal ir patogu, bet kolkas labai mažai galimybių ir informacijos. Nors informacija apie datas ir miestus išdėstyta visai patogiai.

Ką ji sugeba galite pažiūrėti youtube.com 1 dalis ir 2 dalis

pati paieškos sistema pasiekiama adresu www.wolframalpha.com

Kita naujovė, iš pačios Microsoft kompanijos - bing

jos galimybes galite pažiūrėti video pristatyme

tiesa, BING starto dar teks kažkiek palaukti.

Abu tvirtina, kad po jų starto - visų mylimas google taps priešistore. Abu pabrėžia savo unikalumą, funkcionalumą ir kitą gėrį.

Bet kai pagalvoji, kiek Lietuvoje naujienų portalų, kurie bando aplenkt tą vieną didžiausią. Ir nors dauguma jų geresni, patogesni, gražesni, funkcionalesni, bet ar nors vienam pavyko? Kiek buvo bandyta klonuoti ir pralenkti geriausių portalų visame pasaulyje ir keliems iš jų pavyko?

Kažkodėl nemanau, kad pradėsim naudoti BING ar WOFRAM ALPHA. Gal ir įdomu bus pasižaist, bet kad padaryčiau juos homepage, jie turi tai užsitarnauti. O kolkas man visai gerai ir su google.

Šiuo metu pasauliniame internete ryškiausia tendencija – sparčiai augantis socialinių tinklų populiarumas. Bendrovės Nielsen duomenimis, socialinius tinklus, tokius kaip Facebook, Myspace ir kt., aplanko 67 proc. visų internautų.

Sparčiausiai kyla Facebook lankytojų skaičius. JAV per pastaruosius metus jis išaugo 149%, tuo tarpu Europoje – 314 %, kaip skelbia bendrovės Hitwise ir Comscore. Rekordinį 999% augimą Facebook pasiekė Ispanijoje, kur iš lyderio pozicijų išstūmė vietinį socialinį tinklą.

Socialinių tinklų populiarumas pastaruoju metu didėja nebe jaunos auditorijos dėka, o dėl 35-54 m. amžiaus grupės.

Lietuvoje socialinių tinklų augimas nelieka nepastebėtas internetinių projektų vystytojų. Praėjusių metų pabaigoje didžiausias lietuviškas klasiokus ir grupiokus jungęs socialinis tinklas „Klase.lt“ pakeitė koncepciją ir pritaikė savo aplinką ne tik bendramokslių, bet taip pat savo draugų ir bendraminčių tinklui kurti. Remiantis interneto tyrimų bendrovės Gemius Audience duomenimis, po šio atsinaujinimo per 3 mėnesius „Klase.lt“ lankytojų skaičius išaugo 75 proc.

Interneto vartojimo ir internete praleisto laiko rodikliai kasmet didėja, tačiau žmonių laikas ribotas. Tad socialinių tinklų augimas vyksta mažėjančio pramoginių interneto portalų populiarumo sąskaita. NetPop Research duomenimis, pramoginėse svetainėse interneto vartotojai 2008 m. praleido 30 proc. mažiau laiko negu 2006 m. Video vaizdelių ir žaidimų portalai šiai tendencijai atsparūs, tačiau muzikinių svetainių ir interneto pokalbių kambarių lankomumas mažėja

Socialinius tinklus įvairioms reklamos kampanijoms ir prekės ženklo stiprinimui vis dažniau ima naudoti įmonės bei reklamos agentūros. Michael Stelzner atlikto tyrimo duomenimis, 77 proc. mažų ir vidutinių JAV įmonių komunikuoja su vartotojais kuriame nors socialiniame tinkle.

Socialinius tinklus pamažu atranda ir Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, kavinių tinklas Coffe Inn. Facebook anketoje aktyviai bendrauja su savo lankytojais. Įvairios šokių mokyklos per savo puslapius socialiniuose tinkluose renka naujas grupes bei informuoja apie būsimus renginius.