Kaip žadėjau praėjusį penktadienį, bandysiu pateikti keletą idėjų, kaip išnaudoti "SOCIAL MEDIA"

Pradžioje, reikėtų suvokti, kad socialinės medios kanalams nelabai tinka produktas ar paslauga, pritaikyta labai konkrečiai ir mažai auditorijai, arba Verslo, skirto verslui (business to business) modelis.

Idealiausia - masinio naudojimo, arba, palyginti, plataus vartojimo prekės ar paslaugos, skirtos - klientui. Tai gali būti nišinis verslas, bet platesnio profilio. Retais atvejais tinka ir B2B (business to business) verslas, bet labiau įvaizdžio formavimui, negu realiai naudai pasiekti.

Svarbus dalykas: jei jau bandote naudotis socialinės medijos galimybėmis, tai jūsų produktas ar paslauga turėtų būti išskirtinė, komunikuoti unikalią žinutę, o produkto ar paslaugos kokybė būtų verta klientų pasitikėjimo. Pats produktas turėtų būti įdomus ir turėti perspektyvas plėtrai. Tada "socialinė media" kaip kanalas veiks

Norint pradėti reklamuotis "Social media" kanalais, reikėtų konkrečiai apsibrėžti ko siekiama, išsiaiškinti tikslines grupes, pasirinkti iš galybės socialinių kanalų bei tinkamai suformuoti savo įvaizdžio strategiją, kad būtų komunikuojama tinkama žinutė

Bet ką rinktis, kai tiek daug pasirinkimo galimybių?

Viskas yra palyginti paprasta. Jei jūs norite jauno, dirbančio, aktyvaus, visur dalyvaujančio kliento, jums reikėtų galvoti apie solidžius socialinius tinklus, rašyti įdomius ir naudingus skaitytojams BLOG'us ir bendrauti specializuotuose forumuose. Jei taikotės į moksleivius, atitinkamai keičiasi ir tinklai, kanalai, portalai.

Solidžiausi socialiniai tinklai facebook.com, linkedin.com (skirtas verslo kontaktams), o lietuviškas - KLASE.lt  ir PROS.lt (skirtas verslo kontaktams)

Šie tinklai suteikia priemones tiek bendrauti, tiek kurti savo BLOG‘ą, savo fotogalerijas ir turi jau susiformavusią bei nuolat portale aktyviai dalyvaujančią bendruomenę. Jums belieka šias priemones išnaudoti (nemokamai) ir savo išmanumu patraukti bendruomenės dėmesį.

O kaip gi tą dėmesį patraukti? Kaip klientus paversti lojaliais ir ištikimais? Kaip padaryti, kad jie mylėtų jūsų prekės ženklą?
Čia prasideda darbas ir ilgas kelias į vartotojų širdis.

Sukurkite žmonėms naudą. Sudominkite juos. Jie nematys tikslo burtis aplink jūsų kuriamą turinį, kol negaus iš to naudos. Sukurkite pridėtinę vertę.

Idėjos sukurti pridėtinei vertei:

• Nuoširdžiai bendraukite su savo klientais, išklausykite jų rūpesčius, reaguokite į nesklandumus ar klaidas;
• Atskleiskite visas galimybes, ką gali jūsų produktas. Parodykite netradicinių panaudojimo galimybių. Jei tai maisto produktas - pastoviai rašykite naujų, įdomių, paprastų gaminimo receptų. Suteikite galimybę žmogui atsiųsti receptą pačiam;
• Atskleiskite verslo paslapčių, pirmiesiems praneškite naujienas, informuokite apie akcijas, žaidimus;
• Organizuokite įvairių žaidimų, konkursų tik bendruomenės nariams;
• Dalinkite nemokamų produktų pavyzdžių už įvertinimus ar produkto aprašymą. Testuokite naujus produktus su bendruomenės nariai;
• Pasidalinkite tyrimais, statistikomis, apklausų rezultatais;
• Informuokite apie pasaulines tendencijas, diegiamas naujoves;
• Jei tai renginiai, tik bendruomenei prieinamuose puslapiuose dalinkitės fotografijomis iš vakarėlių koncertų ir „afterparty“. Kvieskite į afterparčius;
• Palaikykite ir kurkite socialines inciatyvas
• Susitikite su bendruomene.
• Ir t.t.

Laikui bėgant, jei informacija bus nuolat atnaujinama ir jūsų produktas bus tobulinamas, atsižvelgiant į bendruomenę - sukursite lojalių, ištikimų ir skleidžiančių žinią klientų būrį, kurie tiesiog mylės jūsų brand'ą. Priemonės ir visos galimybės yra. Belieka imtis iniciatyvos.

Šis straipsnis – bendra tematika. Visada geriausia dirbti su konkrečiu produktu ir konkrečia situacija. Įdomu, ką galime pasiūlyti? Parašykite mums reklama@epasas.lt
 

Stebiu aplinką ir matau, jog kuo toliau, tuo daugiau žalumos mus supa. Ne, šįkart kalbu ne apie pavasarėjančius orus, šiltėjančią saulę ir nedrąsiai sprogstančius medžius. Kalbu apie mus supančią ekologiškumo, natūralumo maniją. Natūralūs maisto produktai, apranga su kuo mažiau sintetikos, odiniai batai, homeopatiniai vaistai, natūrali kosmetika.. taip būtų galima vardinti be galo be krašto.

Gražu, kai mūsų tradicinis linas vasarą sugrįžta ant dažnos lietuvaitės pečių. Kai į parduotuvę eidama mama atidžiai renkasi maisto produktus ir nė nemesdama akies į „tepus riebalų mišinys“, čiumpa natūralų sviestuką (dar pamenat reklamą „kvepia kaip močiutės sviestas“? Nors ir ne tas produktas, bet atmintyje tie žodžiai dažnai šmėsteli). Klausimas tik: ar tikrai esame tokie natūralumo šalininkai?

Galite mesti į mane kankorėžį, bet esu įsitikinusi, jog TAI – kol kas dar ne suformuotas įprotis, o labiau „mados reikalas“. Tas pats kaip ir pavasarinis sportavimo bumas. Lyg tie paskutiniai mėnesiai prakaito liejimo padėtų vasarą drąsiai užsidėti bikinį..

Žiūrėkime: mylėti gamtą šiandien labai populiaru. Ir dar kaip! Žvaigždės, gyvenančios sveikai (?), kyla populiarumo viršūnėn (istorijos apie žvaigždžių numestus kilogramus pakeitus gyvenimo būdą itin populiarios). Įmonės, besiskelbiančios „UŽ GAMTĄ!“ pelno visuomenės simpatijų. Organizuojamos visuotinės švarumo akcijos sutraukia vis daugiau savanorių gamtos mylėtojų. Daug ir intensyviai kalbama apie globalinį atšilimą, įtakojamą įvairių „blogų“ žmogaus darbų bei prastai organizuoto atliekų perdirbimo. Dėl to populiarėja prekybos tinklų popieriniai maišeliai, kurie gan išvaizdūs, bet pripažinkime, ir brangesni. (neseniai net straipsnį perskaičiau, kokius ekologiškus maišelius naudoja Holivudo žvaigždės)

O ką jau bekalbėti apie visuotinės manijos įtakojamus marketinginius sprendimus: užrašas „natūralus“ etiketėje padidina produkto kainą, atsiranda vis daugiau ploviklių su rankas ir nagus puoselėjančiais elementais, ant produktų pakuotės pabrėžiamos natūralios, naudingos sudėtinės dalys: vitaminai, natūralūs, gražiai skambantys priedai (kad ir koks procentas jų ten būtų), o kiek išaugo „kornfleiksų“ populiarumas – belieka spėlioti.

Visas internetas pilnas (ir pilnėja geometrine progresija) informacijos apie naujus, energiją taupančius buities prietaisus, menkai aplinkai kenkiančius cheminius valiklius, sveiką gyvenimo būdą, natūralius produktus, kosmetiką.

Atlikau mini tyrimą: Google įvedžiau keletą lietuviškų žodžių ir žemiau pateikiu statistiką, ką pamačiau:

• Žodis „sveikas“: rasta 1.430.000 rezultatų. Viso ko priešakyje – medicinos enciklopedija
• Žodis „ekologiškas“: rasta 180.000 rezultatų. Priešakyje – Aplinkosaugos Informacijos centro tinklalapis, toliau seka tinklalapiai su diskusijomis bei informacija iš maisto, odos priežiūros, švaros paslaugų, transporto sričių
• Terminas „natūralus produktas“: rasta 144.00 rezultatų. Pirmauja BLOG‘as apie maisto gaminimą, toliau seka skelbimai, el. parduotuvės bei tinklalapiai, kuriuose pristatomi natūralūs (?) tiek maisto, tiek grožiui skirti produktai
• Terminas „sveika mityba“: rasi 489.000 rezultatai. Iš jų pirmoje pozicijoje – Visuomenės Sveikatos centro tinklalapis ir po jo seka tinklalapiai apie dietas, sveiką mitybą
• Terminas „sveikas gyvenimo būdas“: rasta 290.000 rezultatai, kurių didžioji dauguma tinklalapių apie jogą, odos priežiūrą, psichologinę pusiausvyrą.

Panašu, jog domimės sveiku gyvenimo būdu, keičiame savo įpročius ir, padedami reklamų ar ne, atidžiau renkamės maisto produktus. Sveikintina. Tačiau kaip žmonėms greičiausiu, paprasčiausiu ir pigiausiu (?) būdu pranešti apie naujai atsiradusį ekologišką produktą? Iki šiol natūralių produktų reklamą dažniausiai pastebėdavau prekybos centruose, televizijoje. Natūralu: televizijos pagalba pasiekiama plati auditorija (TV juk žiūrime visi, ar ne?), o prekybos centras – patogiausia vieta pasiekti išalkusį ar smaguriauti mėgstantį pirkėją. O kaip internetas? Taip, neseniai vyko vieno sveiko produkto reklaminė kampanija, tačiau ar paskatino mane jį pirkti? Hm.. Asmeniškai manęs – ne. O jus? Panašu, jog, norint patraukti pirkėjo dėmesį dinamiškoje interneto erdvėje, jį reiktų ne tik informuoti, bet ir sukurti veiksmą, įtraukti jį. Šiandieninis interneto vartotojas – tingus, bet ko gi nepadarysi dėl prizo. Verta pabandyti.

Kaip tai padaryti? Tai jau reklamos agentūros ar marketingo skyrių darbas. Tačiau galbūt ir mes galime pasiūlyti kai ką įdomaus. Bendraukime!

Šiandien į reklama@epasas.lt gavome trumpą, bet konkretų laišką nuo vieno regioninio naujienų portalo redaktoriaus:

"Laba diena. Man patinka epasas.lt veržlumas:) Gal kada nors ir regionų rinkas koją kelsite? Galėtume bendradarbiauti..."

Ir su kiekviena diena mes tampame dar veržlesni. Laukite naujienų :)

Prieš keletą mėnesių apžiūrinėdamas Kauno Žalgirio komandos šokėjas pastebėjau kaičiąją reklamą (angl. banner) su darbo skelbimu: „ieškome marketingo specialisto“. Mintyse palinkėjau būsimam darbuotojui sėkmės ir toliau tęsiau pramoginę apžvalgą.

Laikas jau baigia ištrinti iš atminties žavių komandos šokėjų siluetus, o skelbimą kažkaip vis prisimenu. Pagrindinis klausimas, kuris neduoda ramybės- ar pavyko jiems surasti ieškotąjį marketingistą? Ne, manęs tikrai nekamuoja graužatis dėl praleistos galimybės įsidarbinti stipriausiame Lietuvos krepšinio klube, kur kas rytą spausčiau ranką Eurelijui, o savaitgalio vakarais kartu su Mantu ir Jonu vyktume siaubti Kauno naktinių klubų.Būtų smagu. Bet tiek to.. :) Labiau ramybės neduoda klausimas ar tikrai krepšinio klubas turintis „legendinio“ statusą maksimaliai išnaudoja visas galimybes bandydamas išbristi iš krizės? Ar tikrai padaryta viskas, kad sukilus sentimentams bei patriotizmui lietuviai nuoširdžiai atvertų pinigines? Stebint gelbėjimosi akcijos eigą kyla minčių, kad nuveikti buvo galima ir šiek tiek daugiau..

Pastebimesni įgyvendinti veiksmai:

• Komandos palaikymo koncertas. Rezultatas- 1000 parduotų bilietų (turbūt nesenai Kaune koncertavęs Boris Moiseev surinko ne mažiau).
• Galimybė įsigyti palaikymo lakštus, siųsti SMS, pervedinėti pinigėlius į sąskaitą. www.zalgiris.lt svetainėje netgi galima stebėti online skaitliuką su didėjančia pinigų suma.
• TV, spaudoje, kituose media kanaluose karts nuo karto sušmėžuojantys klipai, maketai raginantys nepamiršti mylimos, daugybę metų gyvuojančiosios komandos.

Ir rezultatas, žinoma, yra. Tačiau prisiminus, kad kalbame ne apie Prienų Rūdupį, o apie daugkartinį Lietuvos čempioną, skaičiukų norėtųsi gražesnių.

Taigi ką vertėjo dar padaryti? Mano variantas:

1. Esamos situacijos paviešinimas. Gerbėjai aukoja pinigus, nes jie žino, kad komanda svirduliuoja ant bedugnės krašto, o vienu metu kraštas net buvo bepradedąs rimtai trupėti.. Tačiau ar aforizmais reikėtų kalbėti apie finansinę situaciją? Prieš apeliuojant į visuomenės gerą širdį būtinai reikėjo paviešinti faktus- kokios skolos, kiek reikia pinigų, kad klubas sugebėtų išgyventi iki sezono galo ir t.t. To nepadarius prarandama tikrai daug, nes dažnas susilaiko nuo piniginės „pakratymo“ vien dėl to, kad nežino kokį adresatą pasieks jo sunkiai uždirbtas ir su meile krepšiniui paaukotas pinigėlis.

2. Mokėjimas padėkoti. Lietuviams dažnai sudėtinga būna ištarti „ačiū“, o gaila, nes žodis tikrai stebuklingas :) Žalgiris taip pat galėtų labiau suasmeninti padėką komandą parėmusiems pieliečiams, kuriems kartais ir 200 Lt paaukoti mylimai komandai reiškia nemažą išbandymą šeimos mėnsiniam biudžetui. O kodėl gi negalėtų Kauno komandos vyrai ąžuolai kiekvienam net patį pigiausią paramos luitą nusipirkusiam fanui padėkoti asmeniškai? Tereikėtų vyrams paskirti vieną kitą valandą savo brangaus laiko ir apskambinti visus tikrus fanus, kurie nepalieka netgi skęstančio komandos laivo. Ir efektas tikrai būtų! Kiekvienas sulaukęs skambučio pasijustų tikrai pagerbtu ir tik baigęs pokalbį su garbinamu krepšinio meistru pultų raportuoti giminėms, kaimynams bei draugams apie įvykusį kontaktą. Ir žinia pasklistų.

Gautųsi netgi puikus virusinis audio klipukas. Pasvajokime: Jonas Mačiulis skambina padėkoti Ariogalos Vištininkystės kooperatyvo ūkvedžiui Petrui už įsigytą 300Lt vertės sertifikatą. Pastarasis netekęs amo puola kviesti Joną atvykti aplankyti jo ūkio, žada supažindinti su savo vienturte dukra Onute, giriasi, kad savo aktyviausią vištidės gaidį yra pavadinęs „Tritaškiu“.... Galėtų būti ir pokalbio video pratęsimas- Jonas atvyksta į ūkio apžiūrą, svečio garbei paskerdžiamas Tritaškis, Onutė meiliai šypsosi, o susirinkę kooperatyvo drabuotojai nuoširdžiai it koks Marijonas užtraukia „Tris milijonus“.

3. Žiniasklaidos palankumo išnaudojimas. Didžioji dalis media kanalų mielai suteiktų Žalgiriui reklaminius plotus (sekundes, centimetrus, pikselius) visiškai nemokamai (atsisakytų nebent žiniasklaidos grupė, kuri pabunda anksčiau už mus :). Tad paramos akcijos reklaminė kampanija neišleidus nė cento galėtų būti ne menkesnė už tą, kurią buvo susiorganizavęs Rolandas 2003 m. kandidatuodamas į prezidentus. Gal tik malūnsparnio nebūtų... Bet Kauno komanda tikrai galėtų išnaudoti kitą technikos stebuklą- internetą. Šiuo metu virtualioji erdvė atrodo ypač apleista bei pamiršta ir, gerbiamieji, mano kuklia, visiškai nesvarbia nuomone- šis apsileidimas yra labai didelė klaida. Žmonės internete aktyviai linkę įsitraukti į visokias gerumo akcijas (kiek kartų esatę gavę virusinius el. laiškus su kvietimais kažkam pagelbėti?). Todėl protingai panaudojus socialinius tinklus, krepšinio naujienų ir įprastus portalus būtų galima pasiekti tikrai šaunių rezultatų.

Vien Klase.lt svetainėje Kauno Žalgirio fanų klube yra užsiregistravę ~1000 lankytojų. Jeigu Lietuvos krepšinio stabas Sabonis nepasididžiuotų, prisijungtų prie šio klubo, parašytų vieną kitą žinutę, nuoširdžiai diskusijų forume paaiškintų koks reikalingas šiuo metu yra kiekvienas finansinis įnašas- aptingę fanai, kurie vis dar neprisiruošė paaukoti mylimai komandai gautų labai vertingą „spyrį į užpakalį“. Ant paaukojusių Žalgiriui lankytojų anketų galėtų atsirasti spec. logotipas, visi lankytojo draugai sekantys jo veiksmus būtų informuoti apie kilnų bičiulio poelgį ir žinia sklistų. Lietuviai mėgsta varžytis (mašinos, namai, raumenys, krūtinės..), kodėl gi jų neparaginus konkuruoti dėl kuo didesnės piniginės perlaidos nacionalinės svarbos krepšinio klubui?

4. Tikslinga informacijos apie paramą sklaida. Vertėtų pasistengti, kad pasiūlymas paremti krepšinio komandą žmones pasiektų tuomet, kai jie yra labai arti paramos veiksmo. Keltas pvz.:

• Jeigu yra galimybė siųsti SMS ir paaukoti 5lt, tai labai tikslingas sprendimas būtų SMS išsiuntimas informuojant žmones apie tokia galimybę (Bitė berods yra Žalgirio rėmėjas, tai kokios problemos?? :). Šmėžuoti WAP svetainėse taip pat būtų naudinga.
• Jeigu yra galimybė pervesti pinigus į komandos sąskaitą, tai informacijos sklaidai idealiai tiktų reklaminiai skydeliai elektroninės bankininkystės svetainėse, lankstinukai bankų skyriuose.
• Jeigu yra galimybė deklaruojant pajamas atiduoti komandai 2% soc. įmokų, tai kodėl nepabandžius susitarti su VMI? Žinoma, tartis su valstybinėmis įstaigomis sudėtingas reikalas, bet čia juk Žalgiris!

5. Tai pat komandai būtų naudinga pasisamdyti keletą motyvuotų pardavimo vadybininkų, kurie užsiimtų visų Lietuvos verslo subjektų „apskambinimu“. Talentingi žmonės sugeba parduoti netgi sijonus vyrams, todėl surasti pirkėjus, kurie įsigytų Žalgirio rėmimo lakštus turėtų būti paprastesnis uždavinys.

Ta viltinga gaida patarimų skrynelę ir uždarykime :) Žalgiriui linkime tvirtybės, ilgų gyvavimo metų ir sėkmės talentingų darbuotojų paieškose.
 

Surasite daugybę žmonių, sakančių, kad tai - tik laiko gaišimas ir beprasmė neatsiperkanti reklama. Bet dar daugiau - visais kanalais skleidžiančių, kad „Social media“ - reklamos ateitis. Tai itin puikus būdas reklamuotis ir palaikyti puikius ir šiltus santykius su klientais.

Ir, mano nuomone, teisūs abu. Iš tikro, viskas priklauso nuo produkto ar paslaugos, nuo tikslinės auditorijos ir netgi - priemonių.

Jei jūsų statistinis klientas - statybininkas, kuris vėlai grįžta į namus ir galbūt net neturi kompiuterio, tai tikėtina, kad fanų klubas socialiniame tinkle Facebook.com neatneš jokios naudos.

Smagų pavyzdį, kada socialinė žiniasklaida neveikia, rasite pas Justiną bloge.

Tačiau esu optimistas ir tvirtinu - „SOCIAL MEDIA“ VEIKIA. Tikrai ne visada, tikrai ne su visomis prekėmis ir ne su visomis tikslinėmis grupėmis. Bet didžiąjai daliai atvejų - tikrai taip. Tiesa, vieniems užtenka įdėti mažiau pastangų, kitiems jų reikia daugiau.
Kitą penktadienį pabandysiu pateikti idėjų, būdų ir galimybių, kaip efektyviai išnaudoti "social media".

O dabar truputis skaičių ir statistikos, daugiausia iš JAV, bet tendencijos panašios visur.

• FACEBOOK socialiniame tinkle 175 000 000 aktyvių vartotojų;
• 93% socialinių tinklų vartotojų, mano, kad įmonė turėtų turėti savo profilį socialiniame tinkle;
• 85% mano, kad ji turėtų ne tik turėti profilį, bet ir aktyviai jame bendrauti su savo klientais;
• 60% visų suaugusių interneto vartotojų naudoja socialinius tinklus;
• 56% jaučiasi geriau, kai su įmone gali bendrauti socialiniuose tinkluose;
• Vien blogger.com sistemoje 2008 metais buvo daugiau nei 200 000 000 BLOG‘ų;
• 73% INTERNETO vartotojų yra skaitę blog‘ą;
• 45% pradėjo rašyti savo;
• 55% yra įkėlę nuotrauką į internetą;
• 83% žiūrėjo video (youtube ar panašiam kanale);
• 78% pasitiki kito kliento rekomendacija;

Taigi skaičiai, bent jau už Atlanto, rodo, kad žmonėms patinka bendrauti su įmonėmis neoficialioje aplinkoje. Žmogaus tokia prigimtis, kad jeigu jam kažkas patinka, jis nori kuo daugiau apie tai žinoti, stebėti užkulisius, apie tai pranešti visiems, gauti gandus ir naujienas ankščiau už kitus, aktyviai dalyvauti veikloje ir bendrauti su bendraminčiais.

Puikūs pavyzdžiai Lietuvoje rodo, kad socialiniai tinklai puikiai veikia ir mūsų šalyje: Coffe inn, koabanga. Arba pagarsėjęs LEVEL.lt marketingas už 200 Lt.

Kur tobulėti yra visiems. Bet šiais laikais yra ir puikių priemonių, kurios techniškai itin palengvina visą situaciją. Pavyzdžiui, viename seniausių ir solidžiausią auditoriją turinčių portalų KLASE.LT suteikiama puiki galimybė ne tik bendrauti su klasės draugais, bet ir priemonės, kurias galima gerai išnaudoti, kaip "social media". Tai - klubai, kuriuose galima suburti visus, bendrą pomėgį turinčius vartotojus ar prekės ženklo gerbėjus, bendrauti su jais forume, dalintis nuotraukomis fotogalerijoje, rengti apklausas ir konkursus. Tai puiki terpė palaikyti ryšį su savo prekės ženklo ištikimais gerbėjais.

O kokia Jūsų nuomonė? Ar veiktų "social media" su Jūsų prekės ženklu?